seniau, kai skulpturas kruopsciai atrinkdavo meno taryba, nepasitaikydavo tokiu neaiskumu. budavo pastatomi tik labai geri kuriniai. ir meno taryba laikesi labai sauniu tradiciju. pavyzdziui, ateina pas skulptoriu ivertinti jo naujo darbo. gali priimt, o gali ir atmest. ima diskutuoti ir diskusija pasisuka negera linkme. ir stai kritiniu momentu skulptoriaus zmona tik drykst atitrauka uzuolaida, kuri iki tol buvo uztraukta ir slepe nezinia ka. o uz uzuolaidos - vaisemis nukrautas stalas. meno tarybos nariai maloniai nustemba, ima uzkandziauti ir uzgerineti, iskart itampa atslugsta, atmosfera susyla ir skulptoriaus triusas ivertinamas teigiamai. yra tradiciju, kurios galetu buti atgaivintos. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17147