Man patinka autorės kibumas ir jos jaunatviškas (?) kibimas į atlapus.
Tuomet tegu per amžius išlieka jauna. Dėl Šliogerio ir Lileikio -
asmeniškai nemačiau to filmo, tų stulpų, neskaičiau tos knygos, tik
noriu pasakyti, kad tiek Šliogeriui, tiek Lileikiui, tikriausiai,
visiškai nesvarbu kaip pristatomi jų kūriniai. Jie padarė savo darbą.
Nežinau, gal tai blogai, kai yra nesvarbu, nežinau. Bet prisimenu Tėvą
Stanislovą, kurio pokalbius spausdindavo komunistinė ir kt. brudo spauda,
- tai taip pat atrodė kaip išdavystė, o jis tai vadino "Evangelijos
skleidimu", nūnai linkęs esu pripažinti, kad jo tuometinė pozicija buvo
teisinga.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17176