Tema: AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE. Alvydas Jokubaitis: „Reikėtų pusmečiui uždrausti filosofijos istoriją“
Autorius: AišV
Data: 2009-12-09 12:08:27

kolegos prašė pakomentuoti. Taigi, - abejingas, nebent doktrina
simpatiška.
Ir dėstymas labai toks estetizuotas. Bet kas yra tas simpatiškas? Gerai
prisimenu 1960 AD - prie didelio socialinio paradigmatinio virsmo: greta
rockenrolų vajaus mamyčių sūneliai "neatsilikdami" grodavo
tokius
bumčikus. Na ir toks bumčikas pas jį. Ėch, ne taip reikia. Sintetinis
farsas
ir epistemologijos sukimasis ratu, kaip voverytei. Gal jau užteks.

Beje, cholera. xX'as elementariausiai yra įsijautęs į savo
problematiką.
Nuosavą. Na, jo toks darbas, matyt, ir užduotis. Tad tavo
"asmeniškumų"
pirstelėjimas ir beliks pirstelėjimas.

Kadangi reikalaujama kritikos: ant greitųjų, tpsknt, beproto dasug
ginčytinų
teiginių, lietuviškai kalbant, "karočie pravalų":

  1. Labai klaiki filosofo definicija. Net aproximacijai ir neigimo
neigimui
    netinka. Raida iš "išminties mylėtojas" į
"klausimų
    atsakinėtojas" - tai ir yra chudožnikų duona. Nerimta
vienžo.
  2. Atmesti dynamiką - laiką (istoriją) - filosofinis 
    impresionizmas, tai išvis informaciniame-kompilaciniame amžiuje
atrodo
    kaip nonsensas. Ypač tuo metu, kai žinių visuomenės daigai
sufromavo
    tokius grand tulsus - kalba eina apie struktūralistus-amatininkus.
Vien
    dirbtinio intelekto kūrimo lauke išgyventi be dynamikos (istorinės
    minties) yra neįmanoma. Nes panašu į mirtį,  kalbėkim
atvirai. O
    kam kalbėt apie mirtį - banalu. Bumčikas, vienžo.
  3. kalbant apie jankių folosofiją tai yra tas pats kaip kalbėt apie
    mano kaimyno rednecko Džošua (arba lietuviškai - dėdės Vasios)
estetinės
    minties pirstelėjimus. Jankiai yra totalūs snobai. Tai jau
inkliūdinta
    yra programas ir socialinės aplinką. Jie kitaip negali, jie
snobizmą pasičiumpa
    žindydami motinos pieną. Na visa anglosaxiška filosofija yra
kompiliacijų
    mokslas. Ne daugiau. Pamąstom, net ŠA komentaruose tiksi nuomonė,
kad
    arabai atnešę kultūrą (ir filosofiją) Europai yra kažkokie
laukiniai,
    arba sunkiai pripažįstamas faktas, kad Persų imperija pagal
sandarą buvo
    1 prie 1 dabartinei USA. Persų imperija bent turėjo
filosofinę/kutlūrinę
    aplinką zoroastrizmo interpretacijas. Iki tokio lygio snobizmas ir
    infantilizmas, kad suprantam taip, jei Hamurapio teisynas atkastas 19
a. Tai
    persai negalėjo puoselėti Hamurapio socialinės suformuotas
stilistikos.
    Ir tokius bajerius tėškia išsilavinę iš prestižiškų koledžų
    nostrifikuoti filosofai. Dalšie niekuda, lietuviškai kalbant.
  4. Politinį žmogau kūną (arsitotelis) gali įverti tik absoliutus
    nomekltaūrininkas. Pačios graikų (arsitotelio) kultūros tęsinys
    dabartiniai graikų filosofijai paremtai kuo? Anarchizmu? Prajuokino.
    Angkoro civilizacijos politinis nušlavimas nuo istorinio pjedestalo.
Ar tai
    politinė backgroudinė žmogaus faktūra? Nejuokink, Aristoteli.
Greičiau
    Arsitotelis parabiltų apie komunikacinį/informacinį žmogaus
įgimtą kūną
    dabartiniai uncoveriniais laikais.
  ir t.t. ....
  99. P.S. bet labiausiai erzina stabmeldiška eurocentristinė pozicija.
    Niekaip nesuvokiamas uncover. Jau daugiau, kaip 20 metų
besiknisantys
    Kinijos pavelde jankių/vokiečių specai jau gali pasakyti, kad
graikų
    filosofijos taip sakant genijai buvo indetifikuoti 500 metų
anksčiau
    Kinijoj, taip vadinamoj Vakarų Džou laikotarpyje (pavasario ir
rudens
    laikotarpis). Nuo epikūro iki demokrito bei stoikų, jau yra
atknista. Aišku
    yra problema didelė kita: Akropolis Atėnuose stovi iki šiol, o
didžiausi
    civilzacijos centrai, tipo Šanjanas ir kiti yra nušluoti nuo žemės
paviršiaus
    visokių ten tibiečių, uigūrų, mongolų. Filosofinis palikimas
dar
    labiau nukentėjo. Na, išlikusi kinų siena daug ką užtai pasako.O
jau
    Aristotelistinė raida įrodo, kad net Aleksandrą Makedonietį imp
Czin turėjo
    kinai su visomis regalijomis. Taip kad abejonės ir tyrimai yra
rimčiausia
    filosofinės minties raidos garantas. 

Uncover, taip sakant. O ne bumčikas.
 


-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=15733