안녕
mmmmjo. Galėčiau labai ramiai ir labai rimtai pasakyt, kad šitos ledi
doktrina yra man artimiausia. Ji yra uncoverinė .Tai nieko
nereiškia, žinoma. Bet, ir ... pats jos mentalitetas/reportažas yra
klaikus -
bailus, atsargus, karjeristinis ir nieko nepasakantis in move. TAi
nesuderinam su mano, sakykim, pozicija bendrąja prasme. Tokiame inf.
triukšme
reikia garsiai kalbėt, o ne pašnibždomis.
o dėl kritikos tai sudėtinga. Todėl aš kaip lodorius išsisuksiu
žydiškai,
pasakysiu pamokslaujamą švietimą arba šviečiantį pamokslą - kas
yra
UNCOVER?
visų pirma tiesiogiai semantiškai versti būtų negererai. Pati
semantika buitiniame pavidale yra nerimta. Panašiai su sąvoka
transcendentinis.
Abu verčiami kasdieniškai - atodanga arba nepaprasta.
sąvoka yra įsistvirinusi labai neblogai mano pažįstamų/kolegų
tarpe.
Kaip ir sąvoka transcendentinis, uncoverinis su
kiekvienu kuriančiu asmeniu tampa sodresniu, kadangi nauja plytą
global
filosofical padangėje, sąvoka keičiasi exponentiškai greitai.
Dėl laiko stokos ir neaiškios auditorijos - paprastas bihevioristinis
analoginis pateikimas. Kas vyksta pvz su muzika. Jos raida nepaliekant
pvz
valso, kaip tuometinio popso. O gi atsiranda muzikoje uncover kultūra,
pvz.
negrai. Ateina atsragiai uncoveriniu būdu per tirpstančios religinės
kultūros
pamatus - spiričuelai, po to bliuzai, po to twistai, po to rock'n'rollai
po to
... ir susiformuoja profesionali/harmoninga dabartinė muzikinės
kultūros
doktrina. Bet uncover sukinį padaro naujai atrasta negrų kultūra. Nieko
panašaus
neturinti su pvz harmonijos ir estetikos kanonais iš XVIII a. AD. Aišku
klasikos užsikabinimui nėra kaip. Bet permanentine klasika vis tik
patampama.
Kaip ir su Šv. Augustinu arba jo broliuku dvynuku Lao Zy ir sekančiai
paradigmatiniai filosofijos kartai
Dėl sąlygų rimtam ucoveriniui sprogimui irgi nėra jokių rimtų
oponuojančių
kliedesių. Pati soc. raidos sintaksėje paradigamtika yra labai kietas
nekvestiuojamas. Na kaip ir priešybių konfliktas. Paradigmatika
Eurokutlūroje
įvyko išsiveržus iš už jūrų marių iš lokalizuotų systemos
darinių.
Tai scandinavų militaristinis/urbanistinis filosofijos/mitų perversmas,
o
labiausiai per Didžiuosius Geografinius Atradimus ir vėl XVIII a. AD.
Jei pažiūrėtumėm
iš ancoverinio taško viskas juk geštalt įvyko. Na gal pavėluotai -
Dekartas
arba Don Kichotas. Bet tai tik daigeliai. Pagrindinė uncoverinė
problematika
vyksta jau ne geštalt, - pasikeitė inf erdvė. Kaip ir su begaliniais
vandenynais technologijom, taip ir filosofijai atsirado informacinis
"perteklius". Ne tik internetas, bet ir švietimo
doktrinos įsivažiavimas, bei kietai įsiūto socialaus gamtamokslinio
žmogaus
atsiradimas, kaip nešėjo ir plus jokios reglamentacijos. Kaip ir
vandenynas,
juk neturi teisinių rėmų, nors vandenyme būdavo daugiau bendruomenės
nei
kokioje atskiroje valstybėje formuojančia intervencija į aplinką.
Toks
suicidinis ratas iš esmės nėra jau toks pažangus, bet ...
... jei girdime - informacinė visuomenė,
išgirskime ir uncoverinė filosofija. Kurti kol kas nieko nereika (pats
postmodernizmas apie tai kvaksi jau 50 metų), reikia atidengti. Štai
taip.
P.S. ėch, jei būtų viskas tvarkoj. Sėsčiau Aš visai nakčiai su
šita ledi
paparti. Gal pasidulkinti ir neišeitų, bet kavos puodukų būtų virš
tylėjimo
ir estetiško nesiklausymo (manifestalijų) būtų be proto daug
--
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=15823