Taip, baptistų pastorius gerokai susipainiojęs. Nors iš bėdos ekumenizmą platesne prasme būtų galima apibrėžti kaip religijų vienijimąsi. Siauriau - kaip krikšč. konfesijų. Bet aš siūlyčiau ne tik autoriui pamąstyti, ar be religijos moralės pažinimas ir jos vykdymas apskritai įmanomas? Ar įmanoma, remiantis vien subjektyvia patirtim, suformuoti teisingus sąžinės sprendimus? Apskritai Nustebęs viską teisingai pastebėjo - prieštaringi turbūt visi straipsnelio teiginiai. Ar žmogus, susipainiojęs subjektyviuose savo sąžinės sprendimuose, gali iš tiesų mylėti žmogų? Ar jis žino, ko artimui iš tikrųjų reikia? -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17270