Esi šioj diskusijoj visiškas nulis. Laikas buvo žiaurus. Prieš tai
žydų žudynės, po to nugrumėjęs frontas, visur besiblaškantys
enkavedistai... Miestelių aiškštėse metami "banditų" lavonai.
Maniškiai gyvų partizanų beveik nematė (vienkiemis buvo toli nuo
miškų), o enkavedistų nekentė, prisiminimai apie stribų "išdaigas" su
lavonais - siaubingi. Tiesa, anuomet skiriamoji linija nevisada buvo
aiški, būta daug pasimetimo, tačiau daugeliui idealas buvo laisva
Lietuva. Buvo laikoma šauniu dalyku priklausyti kokiai slaptai gimnazistų
grupelei, o "judošiai" buvo smerkiami. Stribai buvo pajuokiami
dainuškomis ir anekdotais, o apie partizanus pusbalsiu buvo perduodamos
dainos. Ne angelai buvo partizanai, bet pro langą pamatę
vakarieniaujančią šeimyną su mažais vaikais, į vidų nėjo, užtat
enkavedistai nesivaržydavo visur po stalčius "banditų" ieškodami.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=15945