ne apie menininkus kalbu, o apie menotyrininku pavardes ir musu menotyros, tiksliau dailes kritikos konkrecia padeti, kokia ji, kodel tokia, ir kas konkreciai toje situacijoje koki vaidmeni vaidina ar nevaidina, va cia tai, suprantu, kad pamastymas is esmes, o ne abstrkatus pilstymas is tuscio kiaura, jei jau pradejo narusyte gana konkrecia ir skaudzia problema (tikrai egzistuojancia, tai rekejo nepabijoti sukonkretinti savo rasinio ir kazkokiu apciuopiamesniu isvadu prieiti, savo nuomone isakyti, o ne nusipaistyti poetiskai, nenusiblevyzgoti, kad gink dieve nieko is kolegu neizeisti, kad tas papaistymas ir liktu graziu tekstu, bet cia kaip tokio teksto pavyzdys, iliustruojantis musu dailes kritikos, menotyros impotencija ir savo nuomones neturejima. tokiu kaip narusytes stilius - pirmuniskas datu, ideju, koncepciju kalimas (ka narusyte ivardija kaip musu menotyros problema) ir nulis savo nuomones, vienu zodziu, sovietiniu pastalu stilius. taigi, narusyte sugeba ivardyti pacios savo ir kolegu probema, bet pati nesuvokia, kad tai jos pacios problema, bet uzuot ja analizavusi, paisto kazkokius vejus. vat cia ir yra BAISU -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17360