"Nors meno ir istorijos sąsajos šiuolaikinių menininkų ir istorikų praktikose yra akivaizdžios, vis dėlto mokslinio krūvio svoris nepaleidžia iš tvirtų ir griežtai reglamentuotų rašymo strategijų." O kada meno ir istorijos sąsajos nebuvo akivaizdžios? Šis klausimas, kaip ir minėtinos sąsajos praktikose, akivaizdus nuo Herodoto laikų. Pirmi beviltiškai šabloniški žodžiai mano noro paskaityti straipsnio dar neužgesina. Tad, tęsiam. Būtovės slėpiniai - laida, kurios siužetas kuriamas dramos pagrindu ir įtraukiantis žiūrovą į istorinės tiesos paieškas? Tik nereikia lialia, būtovės slėpiniai įdomūs buvo ir gali būti tik tiems patiems istorikams, kurių gyvenimai ir pasauliai apsiriboja tikslu wanna be bumblauskas (A. Švedo pavyzdys, kd per sąsaja su pop kultūra stengiamasi atkeipti dėmesį į (oooh WTF???kas do bybis??)pseudo inovatorišką (kadangi tai tik vargšiška vakarų sovietologijos mokslininkų kartotė) sovietinės visuomenės analizę)ir kurie taip ir nežino, kas yra tikroji drama, gyvas įsitraukimas ir tikroji absesija. Plius. Dar ir pirmas sakinys. Dar syk - būtovės slėpiniai, kad ir ką autorius bekliedėtų - vienas vargšiškiausių "meniškos" istorijos populiarinimo pavyzdžių. Gaila apie ŠMC nieko negaliu pasakyt, nes nuo jo esu per 7 tūkts km. Gal būčiau ką gražaus parašius, išvengus drabstymosi šūdais, nžn. (beje, tas komentaras apie Būtovės Slėpinius gal slepia kompleksą iš vaikystės, kai mama už bausmę liepdavo tą laidą žiūrėt, kita vertus, visa žmogaus būtis ir tėra kompleksų ir prietarų rinkinys). Apie Norkų nk negaliu pasakyt, neskaičiau tos knygos, gal ir visai nebloga, reiks pažėt kai laiko turėsiu, tuo labiau, kad gerą įspūdį jo išsami studija apie postsovietinę transformaciją. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17374