"...poezijoj viskas panašu į senį besmegenį... Sniego gniūžtės beridenamos pačios apsivolioja- žemėmis, šapais, spygliais, viso gyvenimo /ir ne tik asmeniško/ patyrimu ir svajonėmis." /S. Geda/... Panašiai ir gyvenime... Tik, būkime žmonės- leiskime kiekvienam pačiam nusirankioti ir šapus ir spyglius... P.s. Nuoširdus patarimas: neminėkime Lukiškių vardo be reikalo... -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17379