Kai pasirodė jos pirmi kūriniai, aš labai ja žavėjausi. Bet tas
susižavėjimas buvo tokio tipo: wow, visai kaip Keruakas, ar
Selidžeris.... oho. Kaip užsienyje. Visai ta pati reakcija buvo ir apie
Kundrotą. Tik paskui supranti, kad vietinė Zvonkė Madonos neatstos
(kurios, aš tikrai nemėgstu, bet profesijos įvaldymo prasme - na, ką
čia lyginti...). Taip ir gaunasi - mažas kaimelis, balionai dideli,
šnipštas - dar didesnis. Juk iš esmės kultūrine prasme Ivanauskaitė
tebuvo modernus "gėrimų automatas" palyginus su mūsų sovietiniais
laikais turėtu "vienos ar trijų kapeikų gazuoto vandens paparatu". Kai
pamatai tikra, staiga supranti, kad jokio čia stebūklo nebūta. Belieka
atsiraugėti...

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17398