Tema: JŪRATĖ VISOCKAITĖ. Už dvasios Tėvynę
Autorius: jdj
Data: 2010-02-16 13:03:37

Mes, II Respublikos atkūrimo liudininkai ir dalyviai, prisimindami 1918
vasario 16 d. įvykį ir jo iškiliausius žmones, tada pastačiusius
mūsų tautai patį įspūdingiausią istorinį paminklą, su gilia pagarba
pasitinkame didžiąją Nepriklausomybės šventę.

Tos taurios šventės fone labai nublanksta mūsų gyvenimo realybė,
ypač ta, kuri susiformavo mūsų akyse po 1990 metų. Tiems žmonėms,
kurie visą gyvenimą troško Nepriklausomos Lietuvos ir visomis galiomis
prisidėjo prie jos atgavimo, nėra ir negali būti skaudesnio dalyko už
neišvengiamą būtinybę pripažinti ir šiandien viešai paskelbti:
šitas paskutinis mūsų projektas nepavyko.


Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo šventės proga pagerbdami savo
didžiąsias istorines asmenybes ir išsivadavimo aukas, neketiname
ieškoti kaltininkų.  Kalti esame visi, jog taip atsitiko. Vieni dėl to,
kad aklai palaikėme laisvąją rinką ir jos senovinį principą laissez
faire, laissez passer (leiskite veikti, leiskite eiti), pavertusį
valstybę vien tik stambiausių verslo grupių aptarnavimo instrumentu,
pasidavėme agresyviai konkurencijai, turtų kaupimo goduliui, daiktų
vartojimo azartui, bridimui į begalines skolas, absurdiškiems tarpusavio
konfliktams. Antri lengvai pasitikėjome apsišaukėliais ir demogogais,
nekritiškai balsavome už tuos, kurie skelbėsi žinovais, patriotais,
demokratais ir laisvės gynėjais ar rėmėme pareigūnus, kurie galvojo
tik apie save ir savo artimųjų ratą. Treti menkai tepadėjome visuomenei
susigaudyti ir įvertinti, kas ko vertas, ir nebuvome pakankamai reiklūs
tiems, kurie grobė, sukčiavo arba per galvas brovėsi prie valstybės
vairo ir jos gėrybių. Ketvirti greitai pajutome savo bejėgiškumą,
susitaikėme su tuo, kas vyksta ir net raginome vieni kitus geriau
nesikišti į supainiotus ir nuolat painiojamus valstybės reikalus,
užsiimti tik savo darbais ir t.t. Glaustai tariant, savo skirtingomis, bet
savaip konformistiškomis gyvenimo nuostatomis sukūrėme terpę, labai
palankią „stipriojo teisės“ įsitvirtinimui, stambiojo kapitalo
suaugimui su valstybės aparatu, ir padėjusią rastis tam, kas dabar
vadinama oligarchiniu valstybės valdymu.

Tokio valdymo sukelta krizė ir jos įveikimo „metodai“ duoda
ženklą, kad mes galų gale įsakmiai paskelbtume: valdžia turi būti
atskirta nuo verslo grupių, o jos atitrūkimas nuo Tautos turi būti
sustabdytas. Grupinių interesų diktatą būtina apriboti bendraisiaiais
Tautos, valstybės, visuomenės, vadinasi, ir ateinančių kartų
išgyvenimo interesais. Nevalia gėdingai dangstytis, kad su panašiomis
problemomis susiduria visas civilizuotas pasaulis. Pirmiausia ne visas
pasaulis apimtas krizės ir tos krizės laipsniai bei formos labai
skirtingos. Be to, mes turime savarankišką valstybę, todėl negalima
suprasti, kodėl tos valstybės valdžia, įskaitant ir žiniasklaidą,
nesiėmė savarankiškos subalansuotos ūkio politikos, bet vergiškai
sekė „stipriojo teisę“ įtvirtinančią „laisvosios rinkos“
politiką, kad giliau įgrimztume beveik už visą civilizuotą Europą.
Didžiausia bėda ne ta, kad ji klydo, bet kad imitavo gerai žinančią,
ką daryti, rimtai nesikonsultavo, nesiklausė protingų patarimų ir už
savo klaidas, užsispyrimą bei savanaudiškumą dabar sąskaitas pateikia
tiems, kurie mažiausiai yra nusidėję – tos politikos kritikams,
vaikams, pensininkams, darbininkams, gydytojams, mokytojams ir apskritai
visiems skurstantiems žmonėms. Ką privalome padaryti?

Pirma, įgyvendinti pagrindinį Lietuvos Respublikos konstitucijos
reikalavimą: Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso
Tautai.

Antra, sustabdyti partijų moralinio ir politinio degradavimo procesą,
pirmiausia panaikinti papirkinėjimais grindžiamą rinkimų sistemą ir
ryžtingai įdiegti dalyvaujamosios demokratijos principus, suteikiančius
galimybę tiesiogiai įgyvendinti Tautos suverenią galią.

Trečia, pasiekti, kad svarbiausi valdžios institucijų sprendimai būtų
pagrįsti ne jos “kišeninių” tarybų ar savo rato “ekspertų”
patarimais, o nešališkai sudarytų mokslo tiriamųjų grupių
nešališkomis rekomendacijomis, patikrintomis jų laisvais debatais.

Ketvirta, sukurti sąžiningą ir efektyvią viešojo intereso apsaugos ir
antimonopolinių įstatymų vykdymo kontrolės sistemą.

Penkta, sukurti privalomą Konstitucinio teismo sprendimų įgyvendinimo
ir atsakomybės už tą įgyvendinimą tvarką.

Šešta, vietoj politinių grupuočių interesais vykdomų savivaldos
imitacijų turi būti sukurta reali pačių piliečių savivalda.

Septinta, uždara teisinės valdžios kasta turi būti paversta
sąžiningai teingumą vykdančia ir tuo valstybei tarnaujančia sistema,
kontroliuojama ir prižiūrima visuomenės. Seniai yra pribrendęs laikas
sukurti prisiekusiųjų teisėjų institutą.

Aštunta, paremti visuomenės ir Seimo narių grupes, reikalaujančias
sukurti dekomercializuotą visuomeninį radijo ir televizijos kanalą,
kuris būtų prieinamas ne tik rutininės politikos diegimui, bet ir tiems
kūrybiškiems žmonėms, kurie seniai siūlo visuomenės gyvenimui ir
tautos išlikimui alternatyvių sprendimų ir įgyvendintų Nacionalinio
radijo ir televizijos įstatymo reikalavimus.

Tikimės, kad visi atsakingi, pilietiški, t.y. bendras mūsų visuomenės
išgyvenimo galimybes suvokiantys ir laisvai mąstantys, žmonės supras
šių siūlymų svarbą jų pačių likimui, parems juos ir visais jiems
įmanomais būdais prisidės prie to, kad jie neatidėliojant būtų
pradėti įgyvendinti.

 

Regimantas Adomatis, kino ir teatro aktorius

Vytautas Bakas, Pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo
pirmininkas

Elona Balčiūnaitė, Stokholmo universiteto studentė

Prof. Rimantas Benetis, kardiochirurgas

Vytautas Bubnys, rašytojas

Kęstutis Čilinskas, teisininkas

Juozas Ivanauskas, žurnalistas

Doc.dr. Jonas Jasaitis, JDJ Savivaldos komiteto pirmininikas

Česlovas Jezerskas, atsargos brigados generolas

Dr. Gina Kavaliūnaitė, filologė, mokslo darbuotoja

Akademikas Antanas Kudzys

Doc. Aušra Maldeikienė, ekonomistė

Edita Milaševičiūtė, rašytoja

Prof. Gediminas Merkys, KTU Katedros vedėjas

Rasa Pangonienė, žurnalistė

Prof. Gediminas Petrauskas, energetikos ekspertas

Prof. Saulius Sondeckis, dirigentas, tarptautinių žiuri narys

Dr. Krescencijus Stoškus, Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17391