Nelaimės turi daugiau motyvų negu tik bausmę. Tai gali būti perspėjimas mums vengti nubausto blogio, tai gali būti pagalba pasitaisymui, kuomet reikalingi kartūs vaistai. Tai gali būti netgi dovana, apie kurią tuo metu mes net nenutuokiame. Buvo pasakyta, kad po užgriuvusiu bokštu nebuvo patys kalčiausi. Tai reiškia, kad iš šio gyvenimo paimami nebūtinai didžiausi nusidėjėliai. Kaip tik jiems dažnai duodamas ilgesnis gyvenimas viliantis, kad gal dar sielų pražudys. Kartu netiesiogiai pasakoma jog mums duodama pakankamai laiko atsivertimui, atgimimui iš Dvasios. Todėl, jeigu to nepadarėme mums duotu laiku, o tik Viešpats žino, kad to nepadarysime ir ateityje, velniui leidžiama pasiimti savuosius. Taip jis apsidraudžia, mat nežino ar jie kartais neatsivers. Jeigu žinotų, tai ar vargtų gundydamas būsimus šventuosius? Jeigu aš galvosiu, kad esu geras ir be nuodėmės, tai klaidinčiau pats save (1 Jn 1,8). Ir tuomet man tikrai reikalingi vaistai. Kasdieną būna daugelis situacijų mūsų išbandymui. O jie duodami kiekvienam pagal jėgas. Jeigu tikime pomirtinį gyvenimą, tuomet ir blogojo ir gerojo paėmimas iš Žemės yra teisingas gėris. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17406