Jau greit bus pusantrų metų, kai mirė mano Mama, o aš negaliu parašyti Jai ir apie Ją nė žodžio. Tarsi kas užrišo ir popierių, ir plunksną tą naktį, kai aš, sėdėdama prie Jos Mirties patalo, rašydama kalbėjausi su Ja, nes ji, ištarusi man "Kokia tu graži", užsimerkė ir nutilo. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17402