ne čia prasmės šuo pakastas, pone Viskauskai. Ne repertuarinis motyvas ir juolab ne klasikinė aktorių stanislavskiu paremta mokykla (buvimas ar nebuvimas josios) esti motyvas kritikuoti šį spektaklį. Tiesiog tai silpnas spektaklis, neturintis savy energetikos ir nesuvokiantis savo stilistines švaros butinumo: vaizdas paremtas gana Magritiška dvasia, o aktoriai zulina klišines provincijos aktoriu melodeklamacijas. Nepaieškota tempų kaitos, kas yra anemijos grėsmė bet kokiam teatro kūnui. Kad teatre gali veikti ir pilnakraujiškai veikti dailininkas- režisierius, įrodo ir Fabres ar Casteluci pavyzdziai. Ir jie jau ne ekperimentiniai, jie jau repertuariniai -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16132