Labai šis rašinys prie manęs prigludo, bet, išsigandusi pajudinto širšių lizdo dūzgesio, buvau nusprendusi patylėti, nes pasijutau čia nekviestas svečias, privalantis nesikišti kur nepriklauso... O patiko todėl, kad skaitydama visą laiką buvau kartu su tuo vaikeliu ir jo didžiule bėda, o ir apie jo vargšę našlaujančią mamą negalėjau nemąstyti... Analizuoti teksto tikrai nesugebu... -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17453