Amžinybę lengviausia įsivaizduoti kaip nesibaigiančią „dabar“
taškų seką. Kuomet nėra baigtinio laiko. Praeinantis laikas tik parodo
šio Pasaulio nepastovumą. Natūralu, kad amžinybei bus reikalingas ir
nematerialus kūnas, nes materija (nežiūrint kai kurių filosofų
tvirtinimo apie jos amžinybę  keičiant formą) negali būti amžina. Tai
sunku įsivaizduoti žinant, jog ji egzistuoja apie 14 milijardų metų.
Tačiau amžinybė tęsiasi neįsivaizduojamus milijardų milijardus metų.
Laiko sąvokos nebuvimą galima pademonstruoti miegu. Atsibudę ir
neturėdami laikrodžio (bei saulės ar mėnulio už lango), sunkiai galime
pasakyti kiek laiko miegojome. Nors tuo metu galėjome kažką sapnuoti,
t.y. savotiškai „gyventi ir veikti“, nenaudodami materialaus kūno.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17477