pirmi du man pasirode labai stiprus. antrasis labai gilus, turbut didzia
dalim is santykio i konkretu asmeni, sauksmas tyruose, pries kuri neiseina
nenutilt, bet gal daugiau savasties mitui, ne literaturai priklausantis.
pirmasis man vietom suzybsi, gal t.s. eliota primena, "aš kalbu į tave o
skaidrus veidrodžio stiklas nenustoja rasoti". zodziu per daug, bet 17os
gal ir sunkiai imanoma kitaip, technika dirbtinai rupintis gali but,
nuzudytu bet kokia poezija manieringumu, tikslumas ateina pats, su laiku.
treciam nieko, kas butu isimine, neradau, gal ne taip perskaiciau. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16275