gaila senuko. skaitydamas prisiminiau du šviesios atminties senolius - "Akvariumo" Kozlodujevą ir T.S.Elioto Alfredą Prufroką (pastarasis tiesa dar palyginti apyjaunis buvo). o paskui pradėjau galvoti apie tėvą, pavargusį nuo susimeistruoto pasaulio ir pasiilgusį dangiškų sūnaus hektarų. bandžiau pažiūrėti iš ko padarytas tekstas, nelabai supratau, bet kažkas ten groja -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16259