Teisingai, juk labiausiai visiems įkritę į širdį ir buvo tie eilėraščiai, kurie kalba apie svarbius dalykus: "Šaukiu aš tautą', "Vienas kraujo lašas", "To neturi jauni". Nė vienas, kalbantis apie savo bambą, o dažnai apie dar žemiau esančius dalykus, niekada nebus įdomus skaitytojui (kad ir kaip jie ten vienas kitą girtų, panašaus sukirpimo eiliuotojai, ir bandytų daryti dirbtinį populiarumą). -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16629