visą savaitę skaitau a. a. Andrejaus Voznesenskio rinktinę AKSIOMA SAMOISKA (1990)- ir ašarą braukiu, ir siuntu,bet tokie poetai ir mąstytojai mūsų taip lengvai nepalieka. Ypač žavi jo esė - apie Heidegerį, Šagalą,Chruščiovo šutvę ir kt. Neprarandamasis. Galingas kontekstas tokioms diskusijoms. Vienas iš PEN lyderių, avangardo asų. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16627