ką tik suvalgiau braškę. Dėl to gali būti kaltas katinas, jei kažkas
ieškotų kaltų - tai jis pasiprašė į lauką, į balkoną, ir
prieblandoje vis tik pamačiau ją, per kelias dienas prisirpusią iki
juodumo, ir negalėjau susilaikyti. Nuskyniau... Nuskyniau, ir mano lūpos
apgaubė jos lūpas ... pajutau milijonus svaigių įkaitusios pievos
aromatų. Įvykių jau nebegalima buvo sustabdyti. Ji mane tiesiog
įsiurbė visą, pati lengvai aiktelėjo ir kartu ėmėme kristi kristi
kristi... Uždariau balkono duris ir tik tada atsipeikėjau. Katinas vėl
kažkodėl prašėsi į vidų, jis prašosi, letenėle braukdamas per
stiklą. Įleidau, atsisėdau - o jis vėl prašosi į lauką. O man
užteko vienos braškės iš braškyno, kuris įsitaisė ant sienos vietoj
buvusios vešlios vynuogės. Braškių istoriją žino A.  

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16696