Skaudžiausia, kai okupuotos šalies atstovai pradeda kalbėti okupanto primesta kalba ir mąstyti jo primestomis mintimis. Dar skaudžiau, kai praeina 20 nepriklausomybės metų, o okupanto suleisti nuodai vis dar nuodija kraują. Partizanus banditais vadino ne lietuviai. Nors kasdien vis daugiau ir daugiau lietuvių paniekindavo savo lietuviškumą. Ne visi juk ištvermingi, ne visi garbingi... Štai ir Likimo ironija griebiasi teroro, nors Vaiva tepasakė: ei, žmogau, padiskutuojam. O Likimo ironija atsakė, kaip išmokusi: mūsiškiai į diskusijas nesileidžia (o toliau viskas kaip atvirkščiam veidrodyje...). Genocidas yra fizinis ir yra dvasinis, kai žmogus pagal pasą tarsi ir išlieka lietuvis, bet mąsto jis kaip Dušanskis, Dekanozovas ar šiaip eilinis Ivanas. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16668