Skaitydama negalėjau atsigėrėti recenzijos autoriaus išmanymu, nes man
tokia literatūrinio kūrinio analizė, tai kaip kokia aukštoji
matematika, mokant spręsti tik aritmetikos uždavinius... Vis tik skaitant
manęs neapleido jausmas, kad galiotas kaunasi su coliuke, todėl
nukeliavau archyvan  ir pakartotinai paskaičiau kai kuriuos eilėraščius
ir apsakymą apie lelijų vandenį. Apie poeziją nerašysiu, nes, jei
nėra ritmo ir rimo, tai nieko ir neišmanau, bet pasakojimas apie lelijų
vandenį man pasirodė visai mielas ir parašytas tikrai turinčios
rašymui gabumų autorės... Neturiu savo nuomonės ar tokios kietos
recenzijos jaunam rašytojui padeda... Manau, kad Ieva neverkšlens, kad
kažkoks stipriai mokytas dėdė gal kiek per daug ją pabarė, ir pati
atsirinks, kas jai priimtina...

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16701