vos spėjau perskaityt Šatėnuose apie šį sjiezdą. Atsirado ir vėl
išnyko. Kažkaip logiška. Na, Tumašonytės tonui galiu pritart -
ambivalentiškas, pasakytų kokia Drazdauskienė, valentigumą čekinusi
kažkadais. Įstrigo Sverdiolo apie baudžiauninkus. Sakyčiau kalakutiško
pasipūtimo etalonas - galėčiau ant sienos pakabint su kvaizautografu
"kalakutas Sverdiolas".Prisimenu, kai buvau jaunas, kartu su buvusiu
klasioku, kai būdavo man bloga nuotaika, varydavom į Konservatoriją
(Lenino aišktėj) pažiūrėt į praeinančius studentus: ten praeidavo
Bethovenas, ten praplaukdavo Haidnas. Mes tiesiog atpažindavome tuos
savyje susireikšmėlius. Na, kaip žinoma nieko neliko. Nebent Kėvišo
feraris iš tų Bethovenų/Bachų. Na, o ką galima pasakyt apie
Sverdiolą? O gi nieko. Nežinau, kokioj farmacijoj jis save įsivaizduoja
kaip vergu/baudžiauninku, bet lietuviai (ko nepasakysi apie Sverdiolą)
labai rimtai kovėsi už savo laisvę: vien tik Wiljamsines arba LeoLtines
prisiminus. Na, Sverdiolas, matyt, tuo metu arba buvo užsiėmęs
baudžiavos kūrimu, arba apmąstymais savo vertės Pasaulyje būviu.
Gaidys tas Sverdiolas, mintantis patelių padlaižyste. Puikiai galiu
įsivzduoti jo pagurklį donskišką. Ir puikiai įsivaizduoju, kad tokius
ištiesint gali tik puodas. Gyvenimas tpksknt.P.S. Jau tur būt labiau
tikėtis kad tokio užsisenėjusio homosovietizmo nebūtų tame sjiezde,
galėtų tik visiškas pusprotis. Kaip ir tinka tokiesm gaidžiams: kalta
tauta, kalti irgi kažkaip kitaip tauta, paskui kalta vėl kitaip tauta, po
to, kad nebūtų banalu, kalta Didelė Dalis Tautos. Ir t.t. ir pan. Fui.
Gėda net per 100 metrų būti tarp tokių. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16764