gražus ir tikslus: Nebai, Nebai, kas toks bebūtumėt… Džiaugiuosi dėl vieno dalyko: mano privatumas, mano siela, mano mąstymas ir mano pasaulis yra tik mano, ir jums jo neperprasti, neperkąsti, ir neišgliaudyti. Galvokite, ką norite, apie mane. Su žeme sulyginkite, apvemkite kaip kai kurie kiti, išsityčiokite. Taip, beje, ir iš Kristaus tyčiojosi. Tik man toli iki jo. Tačiau Jis žinojo, kad daro savo darbą – Dievo darbą. Ir man absoliučiai vienodai, ką jūs visi čia šnekate, nes sakau tai, ką galvoju. Kažkas tame įžvelgia manipuliacijas, kažkas dar kažką – kiekvienas pagal save. O viskas – netgi aš pats, esu fikcija. Nėra manęs, nebuvo niekada ir niekada nebus. Nihil nihil. Kad ir ką sakote, aš esu jūsų amžinas neiginys, prieštara, maištas ir pasipriešinimas jūsų bukumui ir padlaižystei. Mėgaukitės tuo, ką turite, nes, kaip banaliai, bet teisingai, pasakyta – pastoviausias dalykas yra laikinumas. Paskutiniojo Teismo metu bus aišku, kas tikintis, o kas tik apsimetėlis. Ir etiketės nukris. Ir esė tuomet rašys tik Dievas, o padebesių (visų) gyventojai tyliai miegos… Labanakt. Su Rudeniu! jei net galėtų bent kiek visokie ten šarikovai: nebas, toto, ežeras suvokt kas parašyta, jau ir tai neištrauktų jų iš srutų duobės. Smirda tie mongoloidiniai mankurtai jau nebeišvėdinamai. Net prasmirdino krepšinio rungtynes su "chi chi chi" tas "dvylikos kėdžių" eruditas ežeras. ir dar: daug padorių žmonių dirba asenizatoriais, tad gal ir atleiskim, kurie kalbasi su tom gličiom menkystom: toto, ežeras ir, aišku, vergų vadovas/vergas viršila nebas. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16916