Laba diena, gerbiamas žmogau, bet nelabai suprantu, kuo čia stebitės... Ar tuo, kad 2011 vasario 15 d. prof. V. Daujotytės monografiją apie Sigitą Gedą buvo perskaitę dauguma literatūrologų, kultūros žmonių (jie ir pasirašė)? Specialiai patikrinau savo e-paštą. Kadangi V. Daujotytės monografiją apie Sigitą Gedą užsisakiau internetu, tai patvirtinimą, kad ji man išsiųsta gavau 2010 10 04. Ir tikrai nemanau, kad buvau pirmoji knygos pirkėja... Taigi prof. V. Daujotytės knyga pasirodė kokį rugsėjį. Tad kodėl Jūsų, Nustebusio, tokia didi nuostaba, kad literatūrologai ir kultūros žmonės per beveik pusmetį šią knygą perskaitė? Šiaip – tai jų profesija... Ir dar. Sigitas Geda, taip, turiu prisipažint, man yra pats didžiausias lietuvių Poetas. Mano Poetas. Ir taip pat turiu prisipažint, kad su juo bendravau, jį pažinojau... Ir todėl – Viktorijos Daujotytės monografija apie Sigitą Gedą man pasirodė labai adekvati. Labai atidi. Ir net labai šilta. Gal pati monografijos intencija pasirodė padidinta, nes pakelianti S. Gedą iki genijaus tragikos lygio... Bet čia iš to, kad buvo norima suprast jo, Sigito Gedos, kaip daugelio Vilniuj, ypač literatūros erdvėj, pažinoto itin komplikuoto žmogaus, ir fantastišką, sprogdinančią, fenomenalią poeziją rašančio poeto mįslę... Didi tai mįslė, nusakoma maždaug taip: kas gali būti aukštai aukštai – tas gali būti ir žemai žemai... Tai žmogaus būties mįslė. Tikrai ne socialikos, kaip teigia e-Dialoge publikuoto puolamojo pareiškimo autoriai. Jei Profesorė būtų knygoje kažką nutylėjus, tai būtų neatskleisti šio didelio Kūrėjo tik Jam būdingi gyvenimo matmenys. O tai reiškia nebūtų apimta asmenybės erdvė, iš kurios taip ilgai ir taip gyvybingai gyvavo, pulsavo, visus vertė išsižioti ir pritilti Sigito Gedos poezijos syvai. Iki pat paskutinio rinkinio – „Suitos Virginijai“ (manau, ši knygą įkvėpusi Moteris turėtų Profesorę labai palaikyti...). Neniveliuokime unikalių, net tragiškų savo tautos Kūrėjų formų, kurios mums yra nepasiekiamos. Pirmiausia todėl, kad šios formos kalba apie mums pačius (na, mes jų nepasiekiam, bet kaip galimas formas, kuriomis bandysime aiškinti ir paprastesnius gyvenimus). Garbė tiems, kurie nori ir siekia tas tragiškas kūrėjų formas atkleisti, ir stengiasi neleisti, jog jos būtų suniveliuotos. Sigitas Geda yra virš to ir virš visko, ką galime ramiai sudėlioti į lentynėles. Viktorijos Daujotytės monografija tai, remiantis paties poeto įvairiais tekstais, ir parodė. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=17690