'R. Šerelytę vadindama „šiuolaikinės lietuvių literatūros reprezentante“, L. Jakonytė pažymi, kad nuo debiuto 1995 m. išleista beveik dvidešimt (!!!!!) jos knygų, apie 200 recenzijų, per 100 publicistikos straipsnių, keliasdešimt interviu.' Žodžiai, gražūs žodžiai... Viena grafomanė, besimaitinanti iš valstybinės tarnybos, recenzuoja kitą grafomanę, kuriai žūtbūt reikia išsimaitinti iš rašymo. Ir liejasi žodžių srautas. Ko siekia valstybinė grafomanė?.. Vien pagal tarnybos planą pasidėti pliusiuką? Ir nuo to alga kils? -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18012