Esu labai patenkinta, kad man netik taip atrodė, bet iš tikrųjų taip ir yra. Ta proga pacituosiu dar vieną šio Poeto eilėraštį, kurį atradau Tomo Venclovos eseistikos ir publicistikos rinkinyje "Vilties formos": "Iš sunkių savo nuodėmių vieną atsimenu bene geriausiai:/ Kaip sykį žingsniuodamas miško taku, pro upokšnį/ Sutraiškiau akmeniu žolėje susiraičiusį žaltį./ Ir visa, kas man paskui atsitiko, tebuvo pelnyta bausmė,/ Kuri ištinka, anksčiau ar vėliau, visus, kas sulaužo draudimą." -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18340