"„Aš. Tėvas. Literatūra“ Uršulė Gedaitė užklausta, koks yra pirmasis jos prisiminimas apie tėvą, labai tiksliai atsakė, jog ji negalinti būti tikra, ar tikrai tai, ką ji mano prisimenanti, iš tiesų prisimena. Galbūt ji tai susikūrė vaizduotėje, žiūrėdama nuotraukas. Bet jeigu negalime būti tikri dėl savo pačių praeities atgaminimo vaizduotėje tikrumo, iš kur galime žinoti, kad kitas mūsų vaizduotėje yra tikrai kitas, o ne mūsų kūrybos produktas?" ----------- Nas jei jau rašytojai suvokia, kad "kitą" interpretuoja per savojo sugedimo prizmę, tai ko norėti iš žurnalistų? Pastarieji juo labiau neturėtų kabinti etikečių, bet laikytis kuo stipriau laikytis faktų, analizuot motyvus.. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18547