T. Sakalauskas ilgą laiką buvo nepripažintas rašytojas. Šį faktą patvirtina vėlyvas priėmimas į Lietuvos rašytojų sąjungą. Kodėl taip atsitiko? Atsakymas į šį klausimą yra visos T. Sakalausko kūrybos suvokimo raktas. Eseistas visada buvo „tarp“: tarp žurnalistikos ir literatūros, tarp menotyros standartus atitinkančių ir laisvesnės formos bei turinio tekstų. Įdomu, kad eseistai, rašantys apie literatūrą ir kitas meno sritis, bet tik ne apie dailę, pripažįstami kur kas greičiau ir ne taip problemiškai. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18567