Visi čia teisūs, tik kiekvienas savaip. Man, tai aš labai teisi. Pasilieku prie savo nuomonės, kad šio pasakojimo autorius yra labai pastabus ir savo pastebėjimus moka labai gražiai papasakoti. Su malonumu perbėgau per savo gyventą aprašomą laikotarpį. Labai gerai prisimenu tas kapitalizmo užuomazgas privačias parduotuvėlea ir nuostabų snikerį jose, ir pirmą kartą paragautą colą... o laisvai perkama kramtoškė, tai ką jau ir bešnekėti... Visos tos buitinės prabėgusio laiko smulkmenos, ta laisvėjimo ir permainų atmosfera. Ir dabartis... Tikrai nusipirksiu kokias penkias, o gal ir visas dešimt atviručių ir išsiųsiu žmonėms, kurie labiausiai nesitiki jų gauti... Kol kas nesiūlau autoriaus, kaip geriausio pasakotojo Nobelio ar mūsiškei Nacionalinei premijai, nes turiu kitą kandidatą - britą Grahamą Sviftą /Graham Swift/, kurį premijuočiau už jo "Vandenų žemės" 42 skyriuje/304psl/ pasakojamą, ar atpasakojamą įvykį. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18575