Lietuvių rašytojų keista liga - vengti veiksmo. Tai, kas šiame apsakyme svarbiausia ("Vinco kūnas sudarkytas. Ir tau, ir tavo vyrui pasimaišė protas."), - kaip niekur nieko palikta už kadro. Arba autorei pritrūko valios išvystyti veiksmą (parodyti skaitytojams priešpriešą, kovą), arba ji pati gilumoje menkai tikėjo, kad galima užpulti žmogų dėl vėjo įkalinimo. // Daugeliui jaunų autorių įtaigiau rašyti trukdo tai, kad jos gyvena ramų, miesčioniškai slopų, tvarkingą gyvenimą. Ir tai juntama apsakymuose. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18643