Susigraudinau ir net nežinau ką parašyti... Pirmiausia tai norisi padėkoti savaitraščiui ir straipsnio autoriui. Atrodo, kad viską kas tais laikais vyko, jau mokame mintinai, todėl tokios detalės, apie kurias retai kalbama, labiau paveikia, kaip nuolatiniai priminimai... Manyje kažkodėl sugrąžino tą nuolatinio ypatingo laukimo pojūtį... Turiu rašytojo Eduardo Cenzo knygą, kurioje yra du romanai: "Raudonojo arklio vasara" ir "Trys liūdesio dienos". Knygą 1986 m. išleido "Vaga". Neprisimenu kokį įspūdį man paliko knyga - kažkaip keistai man atrodė veikėjų vardai. Būtinai paskaitinėsiu pakartotinai. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18630