labai negražiai pasirodė mūsų prezidentas Adamkus, kai paaiškėjo, kad
jis visai neišmano istorijjos. Jam Bumbliausias buvo prasitaręs apie
gedeminaičių dinastijos kraujo ryšį  su Anglijos karaliene, jis tą ir
leptelėjo atvykusiai karalienei. O kai ta paklausė -  kiek iš viso jūs
turėjote karalių? Pasimuistė Adamkus ir sako: VIENĄ. Prasmek iš
gėdos. Ir ne Adamkus čia kalčiausias. Iki šiol mūsų istorikai šias
nesąmones gieda. Jokia Lenkijos karalaitė netekėtų už žemesnio rango.
Europos sąmonėje Lietuva  seno buvo karalystė – ir po karaliaus
Mindaugo mirties daugelis mūsų valdovų kaimynų buvo vadinami ir patys
save vadino karaliais. Tokie buvo Vaišvilkas, Traidenis, Vytenis,
Gediminas ir Algirdas. Po Melno taikos, visiškai ir visiems laikams
atsikračius  Ordino, Lietuva tapo didžiausia ir įtakingiausia Rytų
Europos valstybe. Nes Anglija su Prancūzija vis dar kariavo tarpusavyje
šimtametį karą save alindamos. Ji saugojo  likusią Europą nuo totorių
ir jų valdomų slavų kunigaikštysčių, buvo ji kelis kartus didesnė
nei  Lenkijos karalystė. Ne didesnis jungiamas prie mažesnio.
Atviksčiai, EŽERE.  Tad visai Europai, išskyrus gal tik Lenkijos ponus,
buvo neginčytinas Lietuvos karalystės teisėtumas. Tai patvirtino ir pats
Vokietijos imperatorius Zigmantas, pasiūlęs mūsų valdovui Vytautui
dovanų aukso karūną Lucko suvažiavime. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18648