Feministinė pasaulėjauta draustų terra'ą neginti, bet negi kirminų, vabalų, puošnių drugelių vikšrų graužiamą asabą nelaimėje paliksi. Štiš, kuosos ir kiti aleksandravičiai neo. Palikit kūną ir smegenis terra'os dūlėti. Patartina pelkėtoje žemėje. Kai pavirs žalstvyksle -- sekios mus visus kaip sąžinės priekaištas. Tada atsiversim -- tapsim tikro poetinio religingumo vasalais. Matysim šūde grūdą, o grūde -- būsimą šūdą. Ir aplankys mus palaima. Tai buvo Dievo žodis. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18658