Paskaičiau Metuose dar ir Salvadoro Dali banką... Liūdni apsakymai: šypsena pro sukąstus dantis... Ką gi, kiekvienas jaučia ir išreiškia pasaulį pagal save. Esu vyresnė už Autorių, bet, pati sau praeityje neegzistuoju - pabūnu joje tik pasakojant apie prabėgusio laikmečio įvykius... Nei pagarbos, nei paniekos, nei jokio gailesčio, kad kažką dariau ne taip /o retkarčiais tikrai darydavau/ pati sau nejaučiu. Iš visų teigiamų ir neigiamų emocijų dabar dominuoja tik amžinas rūpestis. Bet kuo: vaikais, anūkais, kampeliu, širdžiai brangiu :-))... Ko gero, ir su Autoriumi tas pats dedasi, tik Jis parašyti moka, tai ir rašinėja apie gyvenime sutiktus varguolius... -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18748