Senelis žvarbią žiemos dieną geriausiai jausdavosi nugarą priglaudęs prie gerai įkaitusios koklinės krosnies, netrukus imdamas snūduriuoti...Šis pojūtis jam prilygo labiausiai priimtinai ir dvasią stiprinančiai poezijai, ar visiškai jis neteisus? -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18793