Kai buvau tokia dar pusjaunė /tarp penkiasdešimties -
šešiasdešimties/, buvo labai madinga įvairių sveikinimų proga
atvirutėse įrašyti tais laikais populiarių poetų posmus. Turiu ne
vieną atvirutę, kurioje artimieji, draugai ar bendradarbiai įrašė ir
poeto J. Macevičiaus žodžius. Čia, kai sulaukiau penkiasdešimt
penkerių: Opaukščiai skrenda iš rudens! / Ir spindi ramumu vandens, /
Dangaus ir žemės pakrašty / Ir atrasti / Ir prarasti / keliai. / Tik
tarpas tarp širdies ir praeities / platės, didės... Juozas Macevičius 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18888