Straipsnis pakankamai geras, kad būtų spausdinamas. Pabaiga kiek kategoriška, ji tarsi nepalieka erdvės poezijos paslapčiai: viską suskaičiavau, viską sužiūrėjau. Cieškaitė išsprūsta iš tokio apibendrinimo. Ir gravituoja į savo žodžių visatą. Nėra įrodymų, kad tos visatos nėra. Gailestingumo. Abiem. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18899