arba apsiraminkit, arba as jums rumuniskai pasakysiu, bet labai slyksciai.
o kad patogiau nurimtumet,  pasakysiu, kad dostojevskis yra aistringos
plunksnos meistras. tai daug kam kliuna. pvz. nabokovas (kitas carines
rusijos rusas, emigrantas) save laike labai dideliu estetu. kazkiek toks ir
buvo- baisiai nemego dostojevskio uz cigonus, meskas ir neaiskios
reputacijos moteris ir kitokias balalaikas. bet nei is tolo nesugebejo
priarteti prie dostojevskio pagriebtu zmogaus prigimties gelmiu, tik viso
labo i konjukturos remus tesugebejo vargais negalais su savo estetika
itilpti. ir psichologija cia niekuo deta- pats dostojevskis i ja ironiskai
ziurejo (prisimenat?- psichologija, net dulkes ruksta). kas dar?- tas, kad
dostojevskis ne indulgencija nuodemingam zmogui siule (kaip daugelis kvailu
samojum pasipuikavusiu komentatoriu  tikriausiai perskaite), o is esmes
labai sunkia prievole- apsispresti, kai aplinkui gaisras. as manau, kad
dostojevski reiketu paskaityti tiems, kas labai energingai ir stropiai pvz.
salomeja neri nori ismesti i savartyna. ten sau artimu personazu tikrai
suras.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18909