Rašai: "vėliau spermos, sekso motyvas atsibosta ir atrodo kaip autoriaus bandymas dar kartą pasinaudoti tuo pačiu triuku". O kiek laiko reikėjo, kol neatsibodo... kol biški virpėjai, ten maudė, vis spaudė, taip nepakenčiamai ir reikliai, vis reikliai... kol žaidei pirštuku, dar ir dar, ir sperma taip gaiviai tekėjo, ten, kur reikėjo, kur tau atrodė, kad reikia?.. kiek laiko reikėjo, kad tai nusibostų, taptų įprasta, net įgristų, kad tavęs, gerokai pasidirginusios, tai nebejaudintų, kad jau atsirastų pojūtis - kad tai vien triukas, keistas, iškrypusio ir nelemto autoriaus, sugalvotas triukas jaudinantis doras filfako auklėtines... ir grįžtum į nykią realybę, kur viskas taip sudėliota, taip slopu, taip tvarkingai pilka, ir ,aišku, nėra jokių triukų, tik taisyklės, kaustančios taisyklės... ir todėl vėl šmėkšteli motyvas, spermos motyvas tuščiose, išsekusiuose smegenyse - kaip beorėje erdvėje, kaip koks lašelis, nukritęs ir atgaivinęs išdžiuvusią žemę... ir staiga tu atsigauni, pajauti spalvą... pajauti spalvas, vis ryškesnes spalvas ir tą skonį, svaigų skonį, gyvenimo skonį... tai taip nesuvokiama ir keista, taip keista - kad tik vienas lašelis grąžina gyvenimo pojūtį, ir tavo gyvenimo spalvas... lašelis tau, dangiškas lašelis ir daro tave laimingą... pameni tai? :-) iš to gražaus sapno... -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18936