Atsiversdama "Šiaurės Atėnus" buvau tikra, kad lendu ne į savo darzą...Galvoju: ne tau, Martynai, mėlynas dangus... Tuo labiau, kai pasiskaičiau komentarus apie trylikto nr. turinį, pasijutau tokia vargšelė, kad kitaip nuliu negalėjau prisistatyti... Kiek tuose komentaruose "išminties" ir "intelekto"!... Labai dziaugiuosi, kad paskaičiau miniatiūras... -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16680