Dualistinė paradigma: žiema ir antys. Neatšaukiamumas ir judesys. Žiemojančios antys - kam jos ištikimos? Vietai? Įpročiui? Išsiugdytam refleksui, kuris joms net nėra prigimtinis? Vietai ir žmonėms, dar - maistui? Galbūt savo neįgalumui, sočiam įpročių tingumui? Ką slepia žiemojančios antys? Peizažo gyvybę, judrumo gestus ir trajektorijas vandenyje ir šaltame krante, kur lyg geradarystė maisto trupiniai, lesalai. O gal žiemojančios antys vardan žmonių patikros. Tai naivu, begal iliuzoriška... Ką paskytumėte, kaip pasiteisintumėte, neišskridusiosios jūs antys? -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18963