A) 1. Tiek, kiek jo muzika "atspindi visas XX a. blogybes: pasimetimą, baimę..." - tai tikrai ne XX a. egzistencinės patirtys, o veikiau - amžinosios. Kas gerai išreikšta graikų tragedijose: žmogus staiga pajunta esantis vienišas prieš klaikią lemtį. 2. Kad ir kokias sudėtingas priemones jis naudotų, jo kūryboje visur girdima kažkas... graikiško; taigi jis buvo didžios tradicijos tesėjas šiuolaikiniame pasaulyje, o ne beveidis marketingo "asfaltas". 3. Į jo muziką galima pažiūrėti ir iš kitos pusės: tai yra tarsi tai, kaip juda debesys, dangaus kūnai ar dujų dalelės (kažkaip panašiai rašė Šarūnas Nakas). Taigi irgi - universalūs dalykai. B) Dėl Kabelio kūrinio kaipo tokio - viena šneka, bet dėl atlikimo - choristai ne žiopčiojo, o dainavo; buvo girdėti, kur fonograma, kur gyvi balsai. C) Dėl „ReMix“ muzikos irgi kita šneka, bet jei kalbame apie „padriką, be aiškios koncepcijos vizualinę medžiagą" - tiesiog reikia skirti žanrus: kur specialiai kurtas audiovizualinis kūrinys, o kur tik pasirodymą paspalvinanti gyva video improvizacija (VJ). D) Bet tekstas įdomus, tai padiskutuoti irgi smagu. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19070