normalus atviras pasikalbėjimas, tik tiek... iki poezijos... o jei be poezijos niekas nemoka kalbėtis, štai čia visų problema: aplinkos sustabarėjimo, teliko, t.y. televizoriaus traumuojančių siaubiakų arba orientuotų lėkštų pliurpalų, mokytojų nuovargio ir nemeilės, vaikų energijos nenukreipimo sutarti, o palikimo bijoti, konkuruoti ar nekęsti, visa tai ir tėvų, tų, kurie griežtesni, valdingesni, ir tų, kurie švelnesni, nesugebėjimas susišnekėti, visa tai ir yra tolesnio nesusišnekėjimo priežastis. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19097