Nesižavėjau savo mokytojais, nei jų mokymo, o ypač bendravimo metodika.
Kaip kokie robotai. Vieni pikti ir grėsmingi, kiti bejėgiai, mokinių
terorizuojami. Ir tai buvo anais "gerais" laikais, kai vaikai buvo "daug
geresni" už dabartinius. Turėjau svajonę, ir dabar dar apgailestauju,
kad neišsipildė mano noras pabandyti pamokytojauti, pabūti vaikams
draugu, gerbti juos, trumpai, glaustai, bet aiškiai perteikti žinias.
Geriau mažiau, bet geriau. Visų svarbiausia- net ir "prastiems" mokiniams
sužadinti susidomėjimą,norą mokytis, nes nieko nėra blogiau už
abejingumą ir apatiją.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19225