Ši recenzija apie filmus tarsi iš užpilamos kavos pakelio vietomis labai
taikli. Kai kur, drįsčiau teigti, autorei pritrūksta įžvalgų,
simbolių įvertinimo. Mano nuomone, pirmojo filmo interpretacija itin
vykusi, ko nepasakyčiau apie trečiąjį, R.Eltermano filmą. Manau, kad
arba autorė pamiršo pasižymėti keletą itin svarbių filmo momentų,
arba jų tiesiog nepastebėjo. Manau, kad R.Eltermanas savo grotesku
persmelktu filmu tiesiog norėjo mums leisti patiems pamatyti save. Gal ir
skamba keistai, tačiau daugelyje situacijų režisierius,scenarijaus
autorius tikrai žaidė skaitytojo nuostatomis, prisiminimais. Ypač gerai
pamenu, kai jau porai susitaikius, jie ėjo keliu ir mergina paklausė
Egio: "Ką galvoji?"; "Nieko" - dauguma salėje sėdėjusių merginų
pradėjo juoktis. Ir tikiu, kad tik todėl, kad ta situacija iki skausmo
pažįstama. Ir svarbu pažymėti tai, kad vis tik groteskas tiek kine,
tiek literatūroje vartojamas dažniausiai tam, kad leistų jį
suprantančiajam pasijuokti iš savo kasdienybės pilkumo.  

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19410