tiesų sakunt ir teisybi ištariunt tai, tiek kvailiai, tiek išminčiai, ir tie ir anie, paskutinieji beje ne tiek, visados yra dėmesio centre. pats Veiknių jaunuolis nėra ir nebūtų tiek įdomus, jei literatūrinė agentūra su keletu kandidatūrų šitaip apysmarkiai po savo globotinių tekstais, geresniais ir visai ne kokybiškais, kaip kad šis, kurio generatyvinė jėga yra plagio idėjoje ir neprasmingų žodžių jūroje, taip intensyvokai nesireikštų. visos galios ir amatinykiški pamokymai, neabejingi paskatinimai, visoks palaikymas, gražūs ir nelabai patarimai yra ne vaikėzų rankose, tai jau seniai matoma, pasižiūrėkite į tų pačių autorių, na, ne tiek į idėjų vystymą, bet kad ir į žodžių jungčių talpumą. jei laiko tam turėtumėte, aiškinti nieko daugiau nereikėtų. vaikėzas, autorius, jis šiuo metu negali nieko rišlaus pasakyti kiek žinoma. rašo nebūdingus pačiam sau laiškus, iš kurių nieko neįmanoma suprasti. kad jis yra tų laiškų autoriu, tuo tai man nesunku patikėti. išskirtinis lyrinės kalbėsenos bruožas yra rišlūs sakiniai, niekaip nesusiję tarpusavyje, taip būna dar nebrandiems autoriams. kas žino, gal kada subręs, na o minėtas kritiko visai nekritinis pasisakymas dėl Veiknio, jis turėjo būti pasakytas tik stebint autorių iš šalies, tam tikru atstumu- puikybė jį užliejusi aukščiau smakro, kuris literatūrine prasme dar net nepradėjo vystytis. taigi, apibendrinant- išpuikimas ir literatūrinės suvokties besmakrystė šį jaunuolį esamu momentu žudo. svarbu jog nepribaigtų . -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19482