Mariau,tie raudoni vėžiai taip tinka prie alaus... Žinoma, be jokio paiko nerimo.O raštus reikia skaityti. Nors gyvųjų klasikų. Kad ir J.Erlicko. Net galvoje šviesiau pasidaro paskaičius. Ir ateina nušvitimas. Anadien ir sakau Juozukui; parašyk man eilėraštį proza, Dieve gink, aš eilių neskaitau, imponuoja man klasiko poza, apsižliumbiu kai jį pamatau. O jis man sako; išgraužk.Dabar apie taškus... Vienutėlis, plikas taškas, esti baisus.Tai jau giljotina. Viskam užtrenktos durys, pro kurias niekad neįžengsi.Amen. O daugtaškis vilioja paslaptimi. Tai viltis, kuri padeda išgyventi, išmylėti savo sumautą likimą... Ar užteks? -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19637