Atrodytų, kad rimonai reprezentuoja vien filosofines ir teologines
idėjas, „įvilktas“ į literatūrinį rūbą. Tačiau ne tik. Visi be
išimties Unamuno rimonų tekstai kalba apie žmogaus sąmonės duotis kaip
apie sinestetines ir natūraliai neturinčias diskursų skirstymo
įgūdžio. Rimonai skaitytini ir interpretuotini iš mažiausiai keturių
perspektyvų: kaip filosofinių ir teologinių idėjų „sugyvinimas“,
kaip ironiškas žvilgsnis į tuometinėje Ispanijoje įsivyravusią
realistinę literatūros kritiką, kaip diskurso autonomiškumo
kvestionavimas, kaip siekis moderninti krikščionišką mąstymą, kaip
žingsnis ispaniškojo ir Pietų Amerikos avangardo link, kaip kalbinio
žaidimo savipakankamumo įtvirtinimas.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19744